Užupio krautuvė — vytinti kumpiai, alyvuogių aliejus ir kiti delikatesai

Visžaliai lapuočiai muskato riešuto medžiai gali išaugti iki 20 m aukščio. Medis subrandina iki 2000 vaisių. Muskato vaisius primena abrikosą ar persiką – muskato riešutas yra to vaisiaus kauliukas arba sėkla. Ir, jei kalbėti atvirai, muskato riešutas – toli gražu joks ne riešutas. Kai vaisius sunoksta, jis sprogsta išilgai, apnuogindamas blizgančio tamsiai rudo aliejingo muskato riešuto kevalą. Sudėtingame apdorojimo procese, trunkančiame iki 3 mėnesių, riešutus išdžiovina ir išlaisvina iš kevalų. Branduolius užmerkia kelioms minutėms į jūros vandens ir iš jūros koralų išgautų kalkių tirpalą, siekiant atbaidyti parazitus ir kenkėjus, gerai išmaišo ir po to vėl išdžiovina. Šiaip muskatas yra tamsus, kone juodas, šviesiai rudas jis tampa išbalinus kalkėmis. Riešutas yra subtilaus šiltai saldaus aromato. Prieskoniams naudojamas ir po kevalu esantis muskato riešuto luobas, jis taip pat yra nuimamas ir išdžiovinamas.

Senovėje muskato riešutas buvo be galo vertinamas. Iš pirklių, atgabenusių šį egzotinį riešutą į Europą, jis būdavo išgraibstomas, ir nuo XII a. tapo madingas visoje Europoje. Tuo laiku jis buvo be galo brangus ir buvo tik turtuolių privilegija. Svaras muskato riešuto kainavo kaip penkios-šešios karvės. Kad išsaugotų aukštą prieskonių kainą, Naujosios Gvinėjos, Molukų salų kolonistai siųsdavo prievaizdus su lazdomis, ir saugodavo, kad kur nors netyčia neišaugtų koks nors „neplaninis“ medis. Jei čiabuvis savavališkai pasodindavo muskato riešuto medį, jam grėsdavo mirties bausmė. Tačiau muskato medis daugindavosi pats: paukščiai labai mėgdavę ir lesdavę gardžius muskato vaisius, ir savo išmatomis skleisdavę sėklas, dėl to čiabuviai iš tikrųjų būdavo nekalti ir dažnai būdavę nubausti nieko nepadarę. 1769 metais prancūzai nusprendė padaryti galą aukštoms muskato riešuto kainoms: jie surengė karinę jūrų ekspediciją. Jos dalyviams pavyko slapta išsivežti jaunų medelių ir sudaigintų sėklų ir Olandų kolonizuotų vietovių. Ir nors olandai bandė pavyti prancūzus, ir, laimei, nesėkmingai, muskato riešutas sėkmingai paplito visame pasaulyje. XIX a. jau niekas nesistebėdavo muskato riešutu, jis tapo kasdieniu plačiai paplitusiu pagardu. Kuomet Europoje dėl muskato riešuto vyko vos ne karai, Azijoje šį prieskonį žinojo ir naudojo jau nuo mūsų eros pradžios. Dabar muskatas auginamas Vakarų Indijoje, Indonezijoje, Malaizijoje ir Šri Lankoje.

Muskato riešutas populiarus tarp viso pasaulio virėjų. Jis naudojamas saldžių pudingų, kremų, saldumynų, kepinių, kompotų, ledų, plaktos grietinėlės, varškės patiekalų, uogienių, keptų obuolių ruošimui. Jis puikiai dera su moliūgais, ropėmis, bulvėmis, pienu, naudojamas pomidorų sulčių ir padažų pagardinimui. Muskatas naudojamas ir marinatų ir sūrymų ruošimui konservuojant. Nacionalinėse virtuvėse muskato riešuto vartojimo papročiai ir įpročiai, žinoma, skiriasi. Pavyzdžiui, itališkoje virtuvėje jį deda į ryžius, špinatus, kalafioro, makaronų patiekalus, o prancūzai juo daugiau gardina grybų patiekalus, sūrius ir padažus. Muskato riešutas gal geriausiai būtų apibūdinamas paminėjus garsų prancūzišką Bechamel padažą. Muskato riešutas yra ir garsaus prieskonių mišinio garam masala sudėtyje. Riešutą geriausiai laikyti natūraliame pavidale, o tarkuoti tiesiai į patiekalą. Maltas muskatas turbūt greičiausiai iš visų prieskonių praranda savo aromatą. Riešutus būtina laikyti sandariame inde. Muskato riešuto ir taip pat jo luobo skonis kaitinant tampa labai nemalonus, o aromatas visiškai išgaruoja, taigi muskato riešutą geriausiai dėti pačioje patiekalo ruošimo pabaigoje, tarkuojant jį tiesiai į patiekalą.

Muskato riešute yra vitaminų A, B1, B2, B3, kalcio, magnio, fosforo, geležies. Ajurveda nusako muskato riešutą kaip maisto įsisavinimo aktyvatorių, ypač plonajame žarnyne. Prieskonis yra gaižaus ir aštraus skonio, turi raminantį poveikį, stiprina lytinį potraukį. Muskato riešutas savyje suderina dvi atrodytų nesuderinamas savybes: tonizuoja ir ramina. Ramindamas galvos ar skrandžio skausmą, muskato riešutas tonizuoja kūną. Dėl šių savybių kinų medicinoje riešutas yra naudojamas kaip veiksminga organizmą stiprinanti priemonė, o taip pat skausmams malšinti bei nervams raminti. Riešutas naudojamas gydant virškinamojo trakto ligas, nemigą, impotenciją ir priešlaikinį sėklos išsiveržimą. Muskatas gerina kepenų darbą, skystina kraują ir tirpdo riebalus. Muskato riešutu gydoma diarėja. Jei jūs tuo atveju vartosite ąžuolo žievę arba avietės lapus – gaižaus skonio augalus – viduriavimą greičiausiai pakeis vidurių užkietėjimas. Muskato riešutas kitaip sustabdo viduriavimą, prie viso to pagerindamas virškinimą ir žarnyno darbą. Šiuo atveju geriausiai sumaišyti pusę stiklinės jogurto arba rūgpienio su puse stiklinės vandens, įdėti 1/3 šaukštelio malto imbiero ir tiek pat malto muskato riešuto ir išgerti. Kitas būdas – suvalgyti sutrintą bananą, sumaišius jį su 1/3 šaukštelio malto muskato riešuto. Tibeto medicina rekomenduoja vartoti muskato riešutą širdžiai stiprinti. Jei kankina nemiga, muskato riešutas čia – vienas iš geriausių vaistų. Išgerkite prieš miegą stiklinę šilto pieno su ¼ šaukštelio malto muskato riešuto. Maltas muskato riešutas sumaišytas su medumi padės nusiraminti vaikams, kurie verkia naktimis be jokios svarbios priežasties. Jei kankina reumatiniai skausmai arba neuralgija, tepkite skaudamas vietas pasta iš malto muskato riešuto ir augalinio aliejaus. Muskato riešutas gali būti naudojamas tik labai saikingais kiekiais. Perdozavimas (daugiau kaip šaukštelis malto muskato riešuto) gali sukelti skrandžio deginimą ir vėmimą. Vienkartinė muskato riešuto dozė – iki ¼ šaukštelio. Vienu metu suvartojus 3-4 sumaltus riešutus, gali būti patiriamas narkotinis ir haliucinacijas sukeliantis poveikis, gali stipriai išberti ir net sutrikti širdies veikla. Malti muskato riešutai 6-7 praėjusio amžiaus dešimtmetyje vartoti kaip marihuanos pakaitalas. Besilaukiančioms moterims muskato riešutą taip pat reikėtų labai apriboti.

Šaltinis: http://jogosmityba.wordpress.com