Roquefort

roquefort

Apie sūrių karaliumi tituluojamo rokforo atsiradimą pasakojama tokia legenda: piemuo valgė šviežią avių pieno sūrį pietums ir staiga pamatė nuostabią merginą, kurią, aišku, įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Paslėpęs pietų likučius oloje, piemuo puolė vytis savo meilę. Į olą grįžo tik po kelių savaičių ir rado supelijusį sūrį, kuris pasirodė labai įdomaus skonio.

Pirmasis turtingą rokforo skonį pagyrė Plinijus Vyresnysis (74 m), o 1411 m. karalius Karolis VI suteikė monopolines teises gaminti rokforą Roquefort-sur-Soulzon gyventojams, gaminantiems šį sūrį nuo neatmenamų laikų. Šiuo metu sūrį gali gaminti tik 7 gamintojai.

Rokforas gaminamas tik iš avių pieno, o pelėsis (penicillium roqueforti), suteikiantis sūriui ypatingą skonį, randamas vietinėse olose. Tradiciškai valstiečiai 6-8 savaitėms palikdavo duoną olose ir laukdavo, kol duona praktiškai pavirstų pelėsiu. Tuo pelėsiu užkrėsdavo sūrius ir brandindavo juos olose.

Sūris baltos spalvos, trapus, drėgnas, be žievės. Rokforas yra ypatingo, su niekuo nesupainiojamo skonio: iš pradžių atrodo švelnus, sviestiškai saldus, pelėsis pakankamai aštrus. Išskirtinis skonių kokteilis!

Rokforą siūloma ragauti su saldžiais vynais Muscat, Porto, Sauterness.

Prie sūrio puikiai derės figos, riešutai, cidonijų, čiobrelių ir rozmarinų pagardas.