Šafranas – prieskonis, gaunamas iš daržinių krokų (Crocus sativus) purkos. Pavadinimas kilęs iš arabų kalbos žodžio a’far, reiškiančio geltonas. Į europiečių kalbas šafrano pavadinimas atėjo per lotynų kalbą, kurioje jis vadinamas safranum.
Europoje šafraną pirmieji pradėjo auginti ispanai, vėliau – prancūzai. Dabar didžiausios jo plantacijos yra Ispanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, Irane, Kinijoje, Madagaskare. Labiausiai vertinamas La Mančos apylinkėse (Ispanija) surinktas šafranas.
Šafranas yra vienas iš brangiausių maisto prieskonių pasaulyje. Siūlelio formos tikrojo kroko žiedų purkos sveria tik po 10 miligramų. Vienam kilogramui šafrano žaliavos reikia apie 150-200 tūkstančių žiedų.
Šafranas yra savito, kartoko skonio, suteikia patiekalams ryškiai geltoną spalvą. Dažniausiai šafranas naudojamas paskaninti ryžius, avienos, žuvies troškinius, juo gardinamos sriubos, padažai. Anglijoje ir Švedijoje kepami pyragaičiai su šafranu.
Būtina priminti, kad šafrano reikia labai nedaug – mažiau nei žiupsnelio, o tiksliau: 10 miligramų šafrano pakaks nuspalvinti patiekalui, skirtam keturiems žmonėms. Be to, padauginus šafrano, valgis pasidaro neskaniai kartus.
Kad šafranas kvepėtų ir būtų ryškiai oranžinės spalvos, jis šiek tiek pakepinamas sausoje keptuvėje, susmulkinamas ir užpilamas šaukštu pieno ar vandens, pabrinkinamas. Gautas mišinys supilamas į gaminamą patiekalą.
- Gamintojas: JOSÉ MARÍA GÓMEZ MIRA S.A. (Ispanija)